Mūsų vaidmuo – leisti vaikams mokytis ir užsiimti įvairia veikla, nes vaikai iš prigimties yra žaidžiantys mokslininkai. Vaikams nėra geriausio ugdymo būdo. Geriausias būdas tas, kuris labiausiai atitinka vaiko poreikius/prigimtines savybes.
Joga – reiškia vienybę. Yra daugybė būdų įtraukti jogą ir suderinti su bet kuria pasirinkta veikla. Joga kaip disciplina padės vaiams atsiverti per klasikinio šokio judesius, zoninę terapiją, aromaterapiją, anatomiją. Tokiu būdu ugdys: emocinį stabilumą, proto aštrumą, sveiką kūną, dėmesingumą, pusiausvyrą, lankstumą, kūrybingumą, grožio suvokimą, lavės motoriniai viso kūno įgūdžiai. Vaikų jogos pratybos jaunam kūnui padės optimaliai vystyti socialinius įgūdžius, formuos gražią laikyseną, teisingą kvėpavimą, darnią vidaus organų veiklą, atkurs ryšį tarp kūno ir proto.
Ekologinis raidos ugdymas – padės geriau pažinti aplinką, suvokti jog esi neatsiejama gamtos dalis. Ši veikla ugdo gailestingumą, bei jautrumo jausmus. Moko pajusti žmogaus ir gamtos ryšį, padeda suprasti, kad tausodami ir globodami gamtą padedame sau ir aplinkiniams. Atsakingą požiūrį į aplinką pritaikome organizuojant renginius, kuriame darbelius iš ekologinių priemonių.
Emocinio intelekto ugdymas – Nemokėdami įvardinti savo ir kito žmogaus būsenų, vaikai gali pasiklysti emocijų sūkuryje. Taigi, emocinio intelekto lavinimas yra kritiškai svarbus nūdienos mažiesiams. Todėl manome, kad verta padėti vaikui geriau suprasti save. O juk geriau supratęs save, geriau supras ir kitus. Emocinio intelekto ugdymo nauda: vaikas geriau susivaldo, yra ramesnis, stipresnė sveikata, vaikas įgunda stebėti save, intuityviau priimti sprendimus. Ugdomas intelektas: kūno-kinestetinis ir asmeninis. Pasitelkiame pasakų ir pasakojimo galią, meditaciją, jogą, sąmoningumo meditaciją, kvėpavimo pratimus, parodome vaikams medituojančių žmonių atvaizdus, kuriame ramybės kampelį, sekame istorijas pagal paveikslėlius, meditacines pasakas, naudojame teatrinių pasakų atributiką. Vaikai nori klausytis ir klausytis tų pačių istorijų, tai svarbu jų raidai, saugumo jausmui, konkrečios situacijos pažinimui. Vaikų elgesys nesikeičia tuoj pat, bet svarbu, kad emocinį foną kurtų geri pavyzdžiai.
Šokio judesio ugdymas -vaikai šokių judesio treniruočių užsiėmimo metu patiria teigiamus pokyčius fizinėje ir dvasinėje plotmėje. Šokių treniruotės plėtoja vaiko estetinę ir meninę patirtį ir stiprina fiziškai. Lavina vaikų erdvinį mąstymą. Suaktyvėja už motoriką atsakingos smegenų sritys. Ši veikla taip pat skatina vaiką aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdo saviraišką, stiprina vaikų discipliną ir atsakomybę.
Eksperimentavimo ugdymas – geriausiai vaikai įsimins tai, ką patys išbandys ir patirs. Mokysimės žaisdami, atliksime nesudėtingus eksperimentus. Per įgytą patirtį jie lavins pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavės akies – rankos koordinacija. Vaikai išmoks ilgiau išlaikyti dėmesį, lavins reakciją, kaups patirtį, diskutuos, stiprins savo kritinį mąstymą, išmoks spręsti problemas, geriau suvoks juos supantį pasaulį ir plėtos pažintinę patirtį..
Anglų kalba – besimokantys kalbos vaikai yra empatiškesni, lankstesni, lengviau bendrauja, stiprėja kalbinis (lingvistinis) intelektas. Kalbos mokymasis lavina socialinius įgūdžius, gebėjimą prisistatyti, išklausyti kitą, lavinama atmintis, ugdomas kūrybiškumas, išmokstama efektyviau spręsti problemas. Užsienio kalbos vaikai mokosi kaip ir gimtosios: žaisdami, dainuodami, šokdami, rimuodami, klausydamiesi, skaičiuodami, atlikdami įvairius darbelius, naudojame teatrinių lėlių atributiką. Besimokantieji užsienio kalbų tampa atviresni naujovėms, nepažintiems dalykams, kultūrinei įvairovei, tolerantiškesni skirtingiems požiūriams.
Kalbos veikla – kurioje vaikai gali sklaidyti knygas, žaisti kalbos lavinimo žaidimus, klausytis ir atsakinėti į klausimus. Tai padeda plėsti vaiko akiratį, ir lavina kalbinį intelektą. Mėgdžiojame aplinkinius, gamtos ir technologijų garsus. Tai padeda mankštinti kalbos aparatą. Vaikai klausydamiesi įdomių eilėraščių, pasakų skatinami atsakyti į klausimus: Kas? Kur? Kada? Kodėl? Kaip? Taip pat patys kurs knygas, pasakas. Tai skatins mąstyti ir padės pasiruošti mokyklai.
Tautinio pilietiškumo ugdymas – Ugdome tautinės savimonės jausmą, dorovę, pagarbą tradicijoms. Žadiname meilę mokytis, tausoti daiktus, tvirtiname kalbą. Ugdant vaikų meninę kompetenciją lavinamas jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, žaidimų, ratelių ir šokių judesiams, gamtos spalvų ir formų deriniams, tautodailės ženklams ir formoms… Taip pat ugdomas pastabumas ir jautrumas metų laikų kaitai. Minime kalendorines šventes, susipažįstame su liaudies papročiais, dainomis, eilėraščiais, rateliais.
Dailė/darbeliai – Tai sėkmingas žingsnis į neištirtą pasaulį. Kūrybiniai sumanymai vėliau įsikūnys išradimuose: koliažo, molio kompozicijose… Suteikiant vaikams pakankamai laiko, galimybių ir laisvės, tyrinėjam įvairias raiškos priemones. Tapom teptuku ir pirštais, naudojam įvairias medžiagas: molį, modeliną, plastiliną, vaškines kreideles, flomasterius, dažus, siūlus, klijus, žirkles, spalvotą popierių, kinetinį smėlį, vandenį, grūdus, gamtos žaliavą. Visa tai, tarsi meno terapija, nes menas yra viena iš svarbiausių žmogiškosios esmės paieškos ir atsiskleidimo sąlygų.
Socialinių įgūdžių ugdymas – tai yra kiekvieno užsiėmimo, kiekvienos akimirkos darbo ir kūrybos su vaikais pagrindinė žinutė. Pavyzdžiui, jogos pažinimo pamokėlėje svarbu išbandyti, sukurti, bet daug svarbiau – daryti tai gerbiant draugus, mokytoją ir aplinką. Humanistinė pedagogika skatina į vaiką žvelgti kaip į žmogų dar iki gimimo ir gilintis, kas yra žmogus ir kaip jam padėti tapti žmogumi.
Muzikinis ugdymas – muzikinė meninė veikla, skatina išlaikyti dėmesį, stimuliuoja vaikų muzikinę kūrybą, ugdo asmenybę. Lavinami klausymo, judėjimo, improvizavimo įgūdžiai.
Statybinių žaidimų veikla – skirta, kad vaikai galėtų statyti įsivaizduojamus ar ką nors primenančius statinius: namus, miestus, fermas, zoologijos sodus.
Valgio gaminimas – išmoksime savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi, lavinsime įgūdžius, mokysimės dalintis bei dirbti poromis.
Vaidmenų žaidimai – padės suvokti pasaulį ir išmėginti įvairius vaidmenis, kuriuos matome kasdieniniame gyvenime: muzikos, šokio, teatro.
Konstravimo veikla – veikla su dėlionėmis, kurias vaikas gali išardyti ir sudėti taip ugdydamas protinius gebėjimus, lavindamas pirštų, riešų raumenis.
Lauko žaidimai – vaikai išmoks bendrauti, domėtis gamta,įgys gamtos ir matematikos žinių. Lauke mes piešime, spalvinsime, kursime spektaklius, žaisime su sniegu, smėliu, braidysime po balas.
Šventės – turime tradiciją paminėti vaikų gimtadienius. Kartu ruošiame stalą, gaminame dovanėles, karūną, dainuojame daineles apie gimtadienį, mokomės suskaičiuoti metukus ant pirštų.
Būgnų ratas arba ritmo žaidimai – ritmiškumas reiškia bet kokią veiklą, kai vaikai garsą ir vibracija derina su judesiu. Muzikiniai ritmo gebėjimai padeda sukurti pagrindą vaiko emociniam, kognityviniam ir intelektualiniam vystymuisi. Vaikai išmoksta dirbti kartu, kaip komanda ir ugdo empatijos jausmą su kitais.
Mes šiuolaikines psichologines ugdymo žinias sujungiame su rytų išmintimi.