Mokslo eksperimentai padeda suprasti pasaulį, ugdyti vaiko išradingumą, intelektualinį smalsumą, leidžia vaikams veikti ir suvokti realias situacijas… 
Mažasis tyrinėtojas
Šiam margam pasauly, man viskas įdomu.
Kodėl dienelę keičia naktis pilna žvaigždžių?
Kodėl gėlytės žydi? Kodėl žolė žalia?
Kodėl toks ledas šaltas? Ugnis tokia karšta?
Iš kur kalnai ,, išdygsta“? Iš kur danguj lietus?
Kodėl pienelis baltas? Saldainis toks saldus?
Stebėsiu, tyrinėsiu ir žaisdamas dainuosiu.
Apie pasaulį margą aš viską sužinosiu.
Svarbiausias tyrimo instrumentas visada turi būti žmogaus protas 
Ritmikos pagrindinis tikslas – lavinti ritmo jausmą, gebėjimą išreikšti muzikos kūrinio nuotaiką judesiais, sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai. 
Muzika padeda pažintiniam vystymuisi, ritmui ir koordinacijos lavinimui. Vaikai ploja, spraksi, linguoja ir šokinėja pagal muziką 
Žaidžiant ritmo žaidimus išryškėja muzikinės klausos, ritmo pojūtis, lavėja vaiko atmintis, skatinant kartoti pateiktą pavyzdį… 
dėmesio sukaupimas, smulkioji motorika ir judesių koordinacija.
dėmesio sukaupimas, smulkioji motorika ir judesių koordinacija. Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti mūsų sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius.
Kūrybiškumo ugdymas yra labai svarbus mažų vaikų raidai
Pasinerdami į laisvą, smalsų ir netrikdomą pojūčių nagrinėjimą, vaikai ne tik mąsto, mokosi, lavina kūrybiškumą, bet lavina ir:
Kognityvinius įgūdžiusRankų-akių koordinacijąKalbinius įgūdžiusSprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžiusSocialinius ir emocinio intelekto įgūdžiusJeigu tėvai neleidžia vaikams natūraliai naudotis pojūčiais, nesuteikia erdvės eksperimentuoti, neugdo jų pojūčių, gali susidurti su įvairiais sunkumais ar net vaikų patologinėmis būsenomis.
– Nesivysto vaiko tikrasis „aš‘, jis praranda gebėjimą jausti save, neįsisąmonina savo norų, jausmų, poreikių, nemoka kelti tikslų ir jų įgyvendinti.
– Vaikas nepasitiki savimi, stabdomas jo saviraiškos jausmas, kūrybiškumas, nesivysto meniniai, protiniai gebėjimai.
– Vaikas nemoka džiaugtis smulkmenomis, nepastebi gražių, estetinių detalių aplinkoje, nesugeba pajusti džiaugsmo, pasitenkinimo ir laimės jausmo.
– Vaikas gali būti nerimastingas, baikštus, įtarus, gali išsivysti liguista aplinkos, kitų žmonių baimė.
– Apima dažnas nuobodulio jausmas, abejingumas, apatija, kartais depresiškos nuotaikos, vaikas gali būti verksmingas, pernelyg jautrus.
– Vaikas nemoka žaisti vienas, bijo ir nemėgsta vienatvės, neranda mėgstamos veiklos, dažnai būna priklausomas nuo suaugusių žmonių, nesavarankiškas.
– Gali pasireikšti agresyvumas, isteriškumas, vaikas būna irzlus, įnoringas, nemoka pozityviai išreikšti pykčio.
– Susiformuoja sunkūs, problemiški santykiai su aplinkiniais, vaikas būna linkęs užsisklęsti, nebendrauti, arba, atvirkščiai, nuolat nori būti dėmesio centre, konkuruoja, siekia visur ir visada būti lyderis.